Šilumos izoliacijos pasirinkimas tiesiogiai veikia namo eksploatavimo išlaidas. Patariame, į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis šilumos izoliacinę medžiagą.

Prieš apšildydami namus, perskaitykite apie A++ šilumos izoliaciją

Šilumos izoliacijos pasirinkimas tiesiogiai veikia namo eksploatavimo išlaidas. Panašiai kaip šilumos siurblio, energiją taupančių katilų ar fotovoltinių ląstelių pirkimas, tai yra investicija, kuri laikui bėgant atsiperka. Patariame, į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis šilumos izoliacinę medžiagą.

Šilumos laidumo koeficientas

Pirkdami televizorių, atkreipiame dėmesį, kiek colių yra ekrano įstrižainė, rinkdamiesi kompiuterį – į RAM arba procesoriaus tipą, o įsigydami medžiagas, skirtas namų izoliacijai, daugiausia dėmesio kreipiame į svarbiausią veiksnį – lambdą (pažymėta simboliu λ). Kuo mažesnė vertė, tuo geresnės medžiagos izoliacinės ypatybės.

Iš dažniausiai rinkoje esančių medžiagų išskiriame:

  • PIR plokštės (λ = 0,023 W/mK)
  • XPS „Styrodur“ (ekstruzinis polistirenas) (λ = 0,032 W/mK)
  • Polistireninis putplastis EPS (λ = 0,036 W/mK)
  • Mineralinė vata EPS (λ = 0,040 W/mK)

Šiame palyginime geriausiai atrodo kietos PIR plokštės su „Thermano“ dujoms nelaidžia izoliacija, turinčios A++ izoliacijos klasę, 50 proc. geriau termiškai izoliuojančios nei kitos lyginamos XPS plokštės. Pateiktos lambda vertės gali skirtis pagal gaminio tipą.

*PUR be dujoms nelaidžios dangos.
**Šilčiausios akytojo betono rūšys.

Lambda lambdai nelygi

Tik nedaugelis gamintojų pateikia senėjimo lambdą, tai yra tokią, kuri atitiks šilumos izoliacines ypatybes po to, kai medžiaga bus įmontuota objekte. Dauguma pateikia deklaruotąją lambdą, t. y. tokią, kuria pasižymi gaminys po to, kai palieka gamybos liniją. „Thermano“ PIR plokščių gamintojas pažymi savo produktą senėjimo lambda, o tai leidžia patikimai prognozuoti, kaip efektyviai medžiaga apsaugos namus nuo šalčio ir karščio.

Atsparumas drėgmei

Kiek kartų matėme statybvietę su iš dalies įrengta šilumos izoliacija? Tai yra dažnas vaizdas, nes rangovas labai retai baigia darbą per vieną dieną. Kas vyksta su drėgmės veikiama medžiaga? Nesunku nuspėti. Nors EPS polistireno, XPS „Styrodur“ ar PIR plokštėms tai nekenkia, mineralinė vata, nesvarbu, ar akmens, ar stiklo, sugeria vandenį, o tai visiškai pakeičia šilumos izoliacines ypatybes.

Veikimo principas yra paprastas – vanduo sukelia dalinį izoliacinės medžiagos lambdos pakeitimą į vandens lambdą, o vilnos atveju ji net 15 kartų blogesnė (λD 0,040, palyginti su λ 0,600). Štai kodėl labai svarbus parametras yra ilgalaikis vandens sugėrimas. Kuo šis koeficientas didesnis, tuo didesnė rizika prarasti izoliacines ypatybes.

Medžiagos storis

Kuo geresnė izoliacinė medžiaga, tuo mažesnis bus jos būtinasis storis, kad atitiktų statybos reikalavimus. Kas kelerius metus šie standartai sugriežtinami, taigi dėl to reikia naudoti vis storesnius šilumos izoliacijos sluoksnius. Šiuolaikinė statyba paremta medžiagomis, kurios gali būti montuojamos ne tarp gegnių, bet ant gegnių.

Tokiam sprendimui nereikia nuleisti lubų palėpėje, bet, visų pirma, tai leidžia atsikratyti šiluminių tiltelių, t. y. skylių šilumos izoliacijoje. Medžiaga, paprastai naudojama gegnių izoliacijai, tai „Thermano“ plokštės.

Įvairių šilumos izoliacijos gaminių reklamos įtikina kainomis, rečiau – lambda koeficientu.
Jei ilgam statome namą, verta skirti truputį laiko ir atidžiau susipažinti su deklaruotosiomis gamintojų siūlomų medžiagų ypatybėmis. Galbūt pasirodys, kad investuodami į medžiagas ir jų įrengimą daug sumokėsime už abejotinos kokybės gaminį, o tai daug kartų padidins pastato eksploatavimo išlaidas.

Pagrindinės pastatų šilumos izoliacijos medžiagų kategorijos

Šilumos izoliacijos medžiagų pasiūla yra tokia didelė, kad kiekviena suvestinė turės tam tikrų įprastų ypatybių. Toliau pateikiamos dažniausiai naudojamos gaminių kategorijos, t. y. PIR plokštės, putų polistirenas, „Styrodur“ ir mineralinė vata (su sutartiniu padalijimu į lengvą (iki 40 kg/m3) ir sunkią (daugiau nei 100 kg/m3).